dūšvelkis

×dū̃švelkis (hibr.) sm. (1) sunkus, gremėzdiškas daiktas: Dū̃švelkiai ratai, negal nė arklys patempti Pkl. Dū̃švelkis, ne pjūklas – su juo vargu pjauti Šts. Eina su tokiais dū̃švelkiais apavęs Krž.